Studies in the Linguistic Sciences v.2.2 (Fall 1972), 1-85 p.
The following description of Lithuanian phonology is a slightly revised version of my doctoral dissertation (Kenstowicz,1971). An initial draft of the latter was completed in the spring of 1969 and distributed in ditto form to a limited number of colleagues. The final version of the dissertation (and hence the work...
Język litewski w perspektywie porównawczej. - Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, 2001. - s.96-116
Индоевропейские основы литовской лексики.
Język litewski w perspektywie porównawczej. - Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, 2001. - S.167-178
The paper offers a survey of the conservative features of Lithuanian in the domain of phonetics, phonotactics and apophony. The archaic character of word-formation is illustrated by an analysis of the Lith. formation sáulė against the background of the names for...
Kalbų studijos. — 2001. — № 1. — с. 24-26. В статье сопоставляются фонологические системы (гласные и согласные) литовского и русского литературных языков. В литовском литературном языке нет звука ы, долгих ш’, ж и других, в русском языке – ė, о, е, е, а также долгих i, u, а, фонем š’, ž’, c’, č’, dz, dz’, dž, dž’. Поэтому русским литовский язык изучить труднее и в их речи чаще...
Język litewski w perspektywie porównawczej. - Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, 2001. - pp. 179-208
Роль литовского языка для индоевропеистики.
Статья. — Slavistica Vilnensis. — 2012. — № 57(2). — С. 127—139. Корректная передача имен собственных (и близких к ним слов, обозначающих безэквивалентные национально-специфические реалии) одного языка графическими средствами другого всегда представляет собой довольно сложную задачу. Не является исключением и употребление литовских имен и фамилий, а также географических и иных...
Straipsnių rinkinys ir vidurinės kartos informantų apklausų medžiaga. — Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, 2016. — 132 p. — ISBN: 9786094597183 2014–2016 m. pagal Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų 2011–2020 m. programą Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) finansavo...
Warsaw: University of Warsaw, Baltic linguistics 1 (2010), 83–114 p. — ISSN: 15034621 Although the traditional account of syllable length in the Baltic languages confines itself to its connection with syllable tones, other phenomena are also found to be length sensitive. In Lithuanian, syllable length can influence the position of primary stress, while in Latvian it is one of...
2nd edition. — Vilnius: The Lithuanian Institute, 2005. — 23 p.: ill. — ISBN 9955548096. Due to their similar political situations and historical development in the 20th century, the three Baltic states – Estonia, Latvia and Lithuania – are often treated as sisters, and referred to as Baltic countries. This name is even applied to the entire region. But professional linguists...
Kaunas: S. Banaičio spaustuvė, 1909. — 55 psl. Quaestiones grammaticae. Perspausta iš "Draugijos". Vietoje vagys, avys, naktys pradėjo rašyti vagįs, avįs, naktįs pirmasis prof. kun. Kazimieras Jaunius; žr. Описаніе Россіепскаго уѣзда. Ковна 1893, p. 38 sq. Tam, kad daugiskaitos vardinyje linksnyje avįs etc. reikia rašyti į (ne y)!, šiame savo straipsnyje Jaunius randa tris...
The American Slavic and East European Review. — Vol. V. Nos. 14-15. — 1946. — p. 132-134. This sketch is based on observations made by the writer during his stay in Lithuania (from 1921 to 1930) and supplemented from material published in the folklore journal, Mūsų Tautosaka, I (Kaunas, 1930), pp. 124-153, by J. Balys in an article, “Kalėdų papročiai ir burtai.” The paper gives...
Kaunas: Lietuvos universitetas, 1939. — 280 psl. — (Humanitarinių mokslų fakulteto raštai). Praėjusių metų birželio 14 d. Huamnitarinių Mokslų Fakultetas visai netikėtai neteko savo ilgamečio bendradarbio ir nario, ekstraordinarinio profesoriaus Dr. Prano Brenderio. Jis tą dieną žuvo gana tragingai: prieš kurį laiką dar buvo sveikas, linksmas, egzaminavo studentus, kalbėjosi su...
Vilnius: LKI - Lietuvių kalbos institutas, 2014. — 770 psl., iliustr. — ISBN 9786094111228. Į K. Gaivenio „Rinktinius raštus“ sudėta apie 360 įvairiuose leidiniuose 1962–2001 m. publikuotų straipsnių, recenzijų, apžvalgų, komentarų ir pastabų, daugiausiai skirtų lietuvių terminologijai. — Pirmame skyriuje nagrinėjami lietuviškų terminų gramatikos dalykai, formuluojami lietuvių...
Kaunas: Lietuvos universitetas, 1930. — 228 psl. — (Humanitarinių mokslų fakulteto raštai). Ligšiol Humanitarinių Mokslų fakultetas yra leidęs „Tautą ir Žodį“ daugiausia kalbos mokslo, tautosakos ir istorijos reikalams. Dabar, ėmus fakultetui geriau tvarkytis, pradedamas leisti ir „Archivum Philologicum“ . Šio naujo žurnalo tikslas yra daug siauresnis, kaip „Tautos ir Žodžio“:...
Kaunas: Lietuvos universitetas, 1931. — 208 psl. — (Humanitarinių mokslų fakulteto raštai). Jonas Jablonskis pradėjo rašyti „Aušroje“. „Aušrai“ sustojus, rašė „Šviesoj“, „Varpe“ ir kituose lietuviškuose laikraščiuose. Mūsų periodinėj spaudoj jis dirbo daugiau kaip 45 metus. Per tokį ilgą laikotarpį palyginti su kitais mokslininkais J. Jablonskis ne taip jau daug teperašė...
Kaunas: Lietuvos universitetas, 1932. — (Humanitarinių mokslų fakulteto raštai). — 209 psl.: il. Turinys. Straipsniai . E. Fraenkel. Tocharų kalbos gramatika ir baltų kalbos. Pr. Brende. Žodžio facinus reikšmė Sallustijaus raštuose. Chr. S. Stang, Archivalia. Pr. Skardžius. Lietuvių latvių kalbos žodyno dalykai. K. Alminauskis. Vyskupo Antano Baranausko laiškai Hugo Weber’iui....
Kaunas: Lietuvos universitetas, 1933. — 173 psl.: il. — (Humanitarinių mokslų fakulteto raštai). Daukša pirmasis bendrinės kalbos kūrėjas Didžiojoj Lietuvoj. Mūsų dabartinė bendrinė kalba (dėl jos pavadinimo plg. 1927 m. „Šviet. darbo“ IV, 341 tt.) yra vartojama visoj Lietuvos valstybėj ir užsieny, kur tik kiek daugiau yra susispietusių lietuvių. Bet XVI-XVII amž. yra kitaip...
Kaunas: Lietuvos universitetas, 1935. — 240 psl.: il. — (Humanitarinių mokslų fakulteto raštai). Pernai, 1934 m. gruodžio 2 d., suėjo lygiai dešimt metų nuo K. Būgos mirties, todėl, nors po metų, svarbu bent trumpai atsiminti, kas jis mums yra buvęs ir ką gero padaręs. K. Būga, gimęs 1879 m. spalių 25 d. (senuoju kalendoriumi) Pažiegės viensėdyje, Dusetų par., buvo ūkininko...
Kaunas: Lietuvos universitetas, 1937. — 232 psl.: il. — (Humanitarinių mokslų fakulteto raštai). Antanas Meillet. — 1936 m. rugsėjo 21 d. po septynių dienų agonijos Chateaumeillante, savo šeimos namuose, mirė Antanas Meillet. Liūdnoji žinia negalėjo nustebinti jo bičiulių; tačiau negalėjai nenustebti pagalvojęs, kad to žmogaus nebėra, — žmogaus, kurį buvai pratęs taip ilgai...
Kaunas: Lietuvos universitetas, 1938. — 233 psl. — (Humanitarinių mokslų fakulteto raštai). Priesagos -ja-, -jo- ir kaikurie jų vartojimo atvejai lietuvių kalboje. 1. Priesaga -ja- yra susidariusi dar priešistoriniais laikais, todėl jos kilmę nebevisur galime aiškiai susekti. Bet iš tam tikrų pėdsakų, išlikusių kitose senovinėse ide. kalbose, vis dėlto matyti, kad ji nėra...
Комментарии