Gira Liūdas (sud.) Lietuvių rašybos vadovėlis

Ketvirtasis leidimas. — Kaunas; Vilnius: Švyturys, 1924. — 79 psl.Lietuvių abėcėlės kiltis. Lietuvių tauta nuo senų laikų vartojo ir tebevartoja savo kalbos žodžiams raštu išreikšti lotynų raštženklius — raides. Tūlos tautos vartojamųjų raštženklių surinkimas vadinasi alfabetas, arba abėcėlė. Tatai mūsų abėcėlė būtų kaip ir lotynų abėcėlė, kurią vartoja šiandien savo raštuose beveik visos Europos tautos. Betgi mūsų abėcėlė šiek tiek Eu vis delto skiriasi nuo lotynų abėcėlės. Mat, lotynų kalbos raštženklių nebeišteko visiems mūsų kalbos garsams tinkamai išreikšti, reikėjo tad lotynų abėcėlė kiek papildyti ir pritaikinti prie mūsų kalbos garsų. Tai atsiekta pridedant prie kai kurių raštženklių tam tikri ženkleliai: uodegėlės, taškeliai, brūkšneliai ir dvišakiai. Tokiu būdu pasidarė kaip ir naujų savotiškų raidžių. Ir del to mūsų šiandien vartojamoji abėcėlė teisingai vadinama nebe lotynų, bet lotyniškai lietuviškoji abėcėlė.