Žukas Saulius (sud.) Pirmoji lietuviška knyga ir jos kultūrinis kontekstas. Martyno Mažvydo katekizmas

Vilnius: Baltos Lankos, 1995. — 40 psl.: il. — (Lietuvių literatūros istorijos sąsiuviniai, 1). — ISBN 9986403464.Tyrinėtojų spėjimu, M. Mažvydo svarbiausias atvykimo į Karaliaučių tikslas buvo ne studijos, bet kuo skubiau parengti jaunai protestantų bažnyčiai ir jos lietuviškajai bendruomenei stiprinti reikalingos literatūros. Šią užduotį jis atliko nepaprastai greitai - per pusmetį nuo studijų pradžios, nes knygos antraštiniame lape įrašyta tiksli išleidimo data: 1547 m. sausio 8 d. Pirmoji lietuviška knyga nė kiek nepavėlavo, nes XVI a. pirmoje pusėje pasirodė ir estų, gudų, latvių, prūsų, rusų, suomių, valų, žydų (jidiš) bei kitų Europos tautų pirmosios knygos. M. Mažvydo raštijos veikalą "Katekizmo..." sudarė keletas įvairios paskirties kūrinių: eiliuota dedikacija autoriaus tėvynei, kreipimasis į dvasininkų luomą, eiliuota pratarmė, elementorius, katekizmas (jam teko tik ketvirtadalis teksto) ir giesmynas. Taigi pirmoji lietuviška knyga buvo ne katekizmas, kaip įprasta jį vadinti, o gana sudėtinga rašto ir tikybos pagrindų mokymo knyga. Šiuo požiūriu ji pranoko daugelio kitų tautų pirmąsias knygas. Manoma, kad M. Mažvydo veikalo tiražas buvo 200 - 300 egzempliorių, mūsų laikus pasiekė tik du. Vienas iš jų yra Vilniaus universiteto bibliotekoje.