Skardžius Pranas (red.) Archivum Philologicum. VIII knyga

Kaunas: Lietuvos universitetas, 1939. — 280 psl. — (Humanitarinių mokslų fakulteto raštai).Praėjusių metų birželio 14 d. Huamnitarinių Mokslų Fakultetas visai netikėtai neteko savo ilgamečio bendradarbio ir nario, ekstraordinarinio profesoriaus Dr. Prano Brenderio. Jis tą dieną žuvo gana tragingai: prieš kurį laiką dar buvo sveikas, linksmas, egzaminavo studentus, kalbėjosi su draugais, tarėsi dėl tolimesniųjų darbų, o vakare apie aštuntą valandą jau jam niekas neberūpėjo — jis su viskuo persiskyrė amžinai. Kilimo velionis buvo šveicarietis vokietis, gimęs 1894 m. spalio 17 d. Bazelyje. Iš pat mažens jis pasireiškė didžiais savo gabumais ir knygų meile, todėl tėvai nusprendė vienatūrį savo sūnų leisti į mokslą. Iš pradžios buvo manyta jį padaryti pradinės mokyklos mokytoju, bet, susidėjus palankesnėms aplinkybėms, jo studijos pakrypo kita linkmę: užuot lankęs mokytojų seminariją, jis įstojo į Bazelio gimnaziją. Čia jis besimokydamas ypač pamėgo kalbas, kurios jam gana gerai sekėsi. Dar daugiau domėjimasis kalbų mokslu pasireiškė Bazelio ir Freiburgo universitetuose, kur jis studijavo klasikinę filologiją ir lyginamąją kalbotyrą. Nėra jokios abejonės, kad savo skatinimu prie to nemaža yra prisidėję ir jo profesoriai J. Wackernagelis bei M. Niedermannas. Jie daug ko vylėsi iš jauno ir darbštaus kalbininko, gėrėjosi jo sąmoju bei pagrindumu, kuriuo jis pasižymėdavo spręsdamąs įvairius kalbos klausimus. Ir tam buvo rimto pagrindo. Dar būdamas studentas, jis užrašė garsiąsias savo profesoriaus Wackernagelio sintaksės paskaitas (Vorlesungen über Syntax) ir jas parūpino spaudai. Iš antrojo savo mokytojo, M. Niedermanno, jis gavo reikiamas pirmąsias lietuvių kalbos žinias, kurias vėliau dar daugiau pagilino: pastaraisiais metais jis beveik jau laisvai galėjo lietuviškai kalbėti ir rašyti, nebent tik viena kita stilistinė lietuvių kalbos ypatybė dar jam sudarydavo kaikurių sunkenybių.