Vadovėlis. — Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013. — 399 p. — ISBN 978-9955-19-547-4.
Su kalbos mokslo pradmenimis supažindinanti disciplina, tradiciškai vadinama kalbotyros įvadu, yra privaloma filologinės krypties studijų programą pasirinkusiems universitetų studentams. Ji paprastai dėstoma pirmaisiais studijų metais. Vadovėlių ir kitos pagalbinės mokomosios medžiagos šiai disciplinai studijuoti nėra daug: lietuvių kalba turime originalų Jono Palionio vadovėlį (kalbos mokslo pradmenys,1999) ir gana seniai išleistą iš rusų kalbos verstą Boriso Golovino „kalbotyros įvadą“ (1982). naujausi, jau šio šimtmečio pirmajame dešimtmetyje pasirodę vadovėliai anglų kalba yra sunkiai prieinami (pvz., a. Radfordo ir kt. Linguistics: An Introduction, 2005, G. Fincho How to Study Linguistics, 2008, V. Fromkinos, R. Rodmano, n. Hyams An Introduction to Language, 2011). kita vertus, kad ir kokią svetimą kalbą mokėtų ar studijuotų studentas lietuvoje, jam visada bus lengviau suvokti bendrąsias natūraliosios kalbos struktūros ypatybes, kalbos ir mąstymo ryšį bei kalbos vaidmenį žmogaus gyvenime remiantis gimtąja kalba ir lietuviška kalbotyros terminologija, nes kalbos ir tos kultūrinės aplinkos, kurioje ji vartojama, ryšys yra neatsiejamas. dėl to ir buvo sumanyta parengti naujesnį vadovėlį, kuriame būtų trumpai išdėstytos svarbiausios su kalbos sandara, funkcionavimu ir tyrimu susijusios sąvokos ir pateikta įvairių praktinių užduočių toms sąvokoms įtvirtinti.
kadangi bet kurios mokslo srities vadovėliuose ir mokomosiose knygose dažniausiai pateikiamos jau nusistojusios, visuotinai priimtos pažiūros į svarbiausius tiriamo objekto aspektus, šioje knygoje taip pat laikomasi nuostatos nenukrypti į nevienodus ir kartais gana prieštaringus kai kurių problemiškų kalbos reiškinių aiškinimus, kuriais skiriasi atskiros kalbotyros mokyklos. Vis dėlto stengtasi parodyti, kad daugelį kalbos reiškinių galima tirti įvairiais metodais ir taip giliau juos pažinti.
Kalbotyros įvado kursas lietuvos universitetuose paprastai dėstomas pagal juose patvirtintas programas ir jos ne visada yra identiškos, čia dėstomi tik patys bendriausi į bet kurią šio kurso programą įeinantys dalykai. Gal kiek plačiau nei įprasta apžvelgiama kalbotyros istorija ir gana daug vietos skirta kalbų klasifikacijai, nes norėta pateikti naujesnės informacijos apie pasaulio kalbas, kuri vadovėliuose lietuvių kalba yra gerokai senstelėjusi. kiekvieno skyriaus gale pridedama su jame nagrinėtomis temomis susijusių savarankiškam darbui skirtų užduočių. knyga baigiama papildomų užduočių ir kalbotyros skaitinių skyriumi. tikimės, ji bus naudinga humanitarinių mokslų studijas lietuvos universitetuose pradedantiems studentams. Aiškinamąjį vadovėlio tekstą parašė Regina Venckutė. užduotis ir didžiąją dalį schemų sudarė Zofija Babickienė. Ji taip pat parinko iliustracinę medžiagą, parengė skaitinių ir papildomų užduočių skyrių, sudarė dalykinę ir kalbų rodyklę ir buvo viso leidinio rengimo organizatorė.
Jaučiame malonią pareigą padėkoti kolegoms Gintautui akelaičiui, laimai Pečkuvienei, aleksandrai Veličkienei ir kitiems, davusiems naudingų pastabų ir patarimų. Ypač dėkojame recenzentėms daliai eigirdienei ir laimai kalėdienei, taip pat rankraštį skaičiusiems albinui drukteiniui ir Vidui kavaliauskui, kurių pasiūlymai labai pravertė rengiant galutinę redakciją.